Atsiliepimai
Aprašymas
Šia „Gyvosios poezijos" serijos rinktine siekiama pristatyti Marcelijaus Martinaičio lyrikos branduolį – autentišką jos poetiką, savitą estetinio matymo ir santykio su pasauliu būdą. Rinktinę apsispręsta pavadinti martinaitiškai – vienu konkrečiu žodžiu-vaizdiniu, kokius pats poetas yra parinkęs savo ankstesnėms rinktinėms „Vainikas“ (1981), „Sugrįžimas“ (1998). Pastarojo autorinės redakcijos tapo šio leidinio pagrindu. Trys paskutiniai skyriai sukomponuoti iš vėliausių rinkinių: „Tolstantis“ (2002), „K. B. Įtariamas“ (2004) ir po Martinaičio mirties Valentino Sventicko sudarytos rankraščių ir poezijos knygos „Nenoriu nieko neveikti“ (2014).
„Sutartinės sąvoka atrodo tinkama Martinaičio „poetinei utopijai" įvardyti. Gyvastingą ryšį su tradicija išlaikiusi archajiška liaudies daina skirtingus tonus, melodijas ir ritmus sujungia į nenugludintą, nenušlifuotą, bet vientisą unikalų skambesį. Toks modernistiškai sumeistrautas, nenušlifuotas – lyg naiviojo liaudies meno drožinys – yra Martinaičio ankstyvosios poezijos pasaulėvaizdis. Jam nebyliai disonuojančiais sąskambiais atitaria vėlyvosios poezijos interpretacinis kodas – raštas. „Mediniams balsams", raštui ir mūsų skaitymui lemta susitikti, „būti surinktiems", Sutartinėje kaip ant kalno ir susitarti, kad būtų gražu."
Akvilė Rėklaitytė
EXTRA 10 % nuolaida
Kupono kodas: KNYGOS10
Akcija baigiasi už 6d.06:53:24
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vil.
Pardavėjo reitingas: 85%
Šia „Gyvosios poezijos" serijos rinktine siekiama pristatyti Marcelijaus Martinaičio lyrikos branduolį – autentišką jos poetiką, savitą estetinio matymo ir santykio su pasauliu būdą. Rinktinę apsispręsta pavadinti martinaitiškai – vienu konkrečiu žodžiu-vaizdiniu, kokius pats poetas yra parinkęs savo ankstesnėms rinktinėms „Vainikas“ (1981), „Sugrįžimas“ (1998). Pastarojo autorinės redakcijos tapo šio leidinio pagrindu. Trys paskutiniai skyriai sukomponuoti iš vėliausių rinkinių: „Tolstantis“ (2002), „K. B. Įtariamas“ (2004) ir po Martinaičio mirties Valentino Sventicko sudarytos rankraščių ir poezijos knygos „Nenoriu nieko neveikti“ (2014).
„Sutartinės sąvoka atrodo tinkama Martinaičio „poetinei utopijai" įvardyti. Gyvastingą ryšį su tradicija išlaikiusi archajiška liaudies daina skirtingus tonus, melodijas ir ritmus sujungia į nenugludintą, nenušlifuotą, bet vientisą unikalų skambesį. Toks modernistiškai sumeistrautas, nenušlifuotas – lyg naiviojo liaudies meno drožinys – yra Martinaičio ankstyvosios poezijos pasaulėvaizdis. Jam nebyliai disonuojančiais sąskambiais atitaria vėlyvosios poezijos interpretacinis kodas – raštas. „Mediniams balsams", raštui ir mūsų skaitymui lemta susitikti, „būti surinktiems", Sutartinėje kaip ant kalno ir susitarti, kad būtų gražu."
Akvilė Rėklaitytė
Atsiliepimai